- pavydūnė
- pavydū̃nas, pavydū̃nė dkt. Ji̇̀ baisi̇̀ pavydū̃nė.
.
.
pavydūnas — pavydū̃nas, ė smob. (2) žr. pavyduolis 1: Aš dar nemačiau tokio pavydūno: nei pats ryja, nei kitam duoda Kp. Kad tu visą amžių skolintą taboką rūkytum, pavydūne! J.Balt. Jo žmona plepė pasiučiausia ir nepalyginama pavydūnė rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kytrūnas — ×kytrū̃nas, ė smob. (2) 1. Kp suktas, gudrus žmogus. 2. šykštuolis: Kai teip, tai baisus kytrū̃nas, ė kai arielkai, tai neiškadija Sdk. Ažu jį didesnio kytrū̃no nerasi Zr. ^ Kytrū̃nė pavydūnė graužia pelę prie tvorelei, prisirišus prie pušelei Ds … Dictionary of the Lithuanian Language